- rizgū
- rizgū̃ interj. raizgymuisi, kibimui nusakyti: Vilkas inkišė uodegą šulnin i gieda: – Rizgū̃ rizgū̃, žuvelės, apie kūmučio (vilko) uodegelę (ps.) Prng. Šulnin uodegą ankar' i sakai: – Rizgū̃, žuvele, rizgū̃! – vis uodegą klibin' (ps.) Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.